Andrius Svilys. DAIKTAI SANDĖLYJE

Sandėlyje daiktai yra daiktai. Jie ten dūlėja patys sau, sustatyti praktiniais sumetimais, be jokių estetinių išvedžiojimų. Daiktai yra kūniški, lyg tankiai jie užpildo tūrį – erdvę.
Daiktai ten būna uždaromi, tampa uždarytais, kol galiausiai lieka charakteringai uždari patys iš savęs, todėl jų forma, medžiaga ir paskirtis (intencija) yra nebūtinai akivaizdi ar numatoma. Tvyro tam tikra prieblanda, jei apie daiktų tankumą kalbėtume kaip šviesą. Ar greičiau – žinome, kad yra tamsu, nes nieko aiškiai nesimato.
Jei sektume ryšį tarp daiktų sandėlyje, galima būtų pastebėti, kad jis niekur neveda, kad ryšys čia yra palaidas. Arba – palaidumas yra ryšys, jei sudėlioti frazę iš kitos pusės.
Nieko nesinori skaičiuoti, bet žodis „palaidas“ pirma galėtų referuoti į:
• laisvą kūnišką santykį
• fizinį judesį
• tam tikrą nereglamentuotą trintį

Kita vertus sandėlyje „palaida“ dažnai yra tik tiek, kiek patogu ir praktiška.

Galiausiai, kai kurie daiktai sandėlyje nebūtinai yra atrinkti, bet atsitiktiniai ir net sudėlioti spontaniškai, lyg žodžiai išsprūdę susijaudinus kiek nerišliame sakinyje.